Infosoft.lt

Nors Ubuntu ir kitos Linux sistemos palaiko daugelį spausdintuvų/daugiafunkcių įrenginių, tačiau pasitaiko modelių, kurie tiesiog „nedraugauja“ su Linux. Tai gan dažnas reiškinys Canon įrenginių savininkams (tačiau labai retas HP įrenginių savininkams).

Mano atveju problemos kildavo su daugiafunkciu Canon MP630 įrenginiu (http://www.canon.lt/products/about.asp?id=2353). Skenavimo funkcija neveikdavo, bet tame nebuvo didelės problemos, nes galėjau viską skenuoti ir iškart saugoti į SD atminties kortelę JPG arba PDF formatu (be kompiuterio pagalbos ). Spausdinimo funkciją pavykdavo „nepilnai“ sutvarkyti pasirinkus iš sąrašo MP610 tvarkykles. Žinoma, paveikslėlių kokybė buvo ne ta ir t.t.

Jau senokai iš Canon puslapio galima naudojamiems įrenginiams parsisiųsti Linux tvarkykles, tačiau jų nepavykdavo įdiegti dėl priklausomybių problemų (bent jau skirtų manąjam modeliui). Taigi, dėl to ir rašau: palandžiojęs internete radau nerealų patarimą forume adresu http://swiss.ubuntuforums.org/showthread.php?t=1427098.

Spausdinimas

Viskas paprasta: Canon tvarkyklės reikalauja libcupsys2 paketo, tačiau jis dabar pervadintas į libcups2 (o Canon neatnaujina tvarkyklių), tad mes tiesiog „perdarysime“ abu DEB tvarkyklių paketus pakeisdami libcupsys2 priklausomybę į naujesnio paketo priklausomybę.

Šios instrukcijos turėtų tikti ne vien Ubuntu, bet ir Debian bei kitoms sistemoms, kuriose naudojamas DEB paketų formatas.

1. Parsisiunčiame tvarkykles DEB formatu iš http://software.canon-europe.com/index.asp (mano atveju iš čia).
2. Paleiskite terminalą ir nukeliaukite į aplanką, kuriame yra tvarkyklės: cd ~/Atsiuntimai.
3. Įvedę komandą ls pamatysite aplanke esančius failus.
4. Išskleiskite tvarkyklių TAR formato paketą: tar xvf MP630_debian_drivers.tar (priklausomai nuo modelio, pas jus bus kažkoks xxx_debian_drivers.tar ar pan.). P.S. nepamirškite, kad išskleisti galite ir ne per komandinę eilutę.
5. Pamatysite failus, kurių pavadinimai bus panašūs į cnijfilter-mp630series_3.00-1_i386.deb, cnijfilter-common-3.00-1.tar.gz, cnijfilter-common_3.00-1_i386.deb (P.S. panaudojus pastarąją komandą, mano atveju, buvo išskleisti failai MP630_debian_printer.tar ir MP630_debian_scangear.tar, todėl teko išskleisti spausdinimui skirtų tvarkyklių paketą su komanda tar xvf MP630_debian_printer.tar).
6. Mums prireiks abiejų DEB failų, o TAR.GZ formato failą tiesiog ignoruokite. Reikės modifikuoti abu failus (vietoje paketas.deb nurodysite vieną paketą, o viską su juo įvykdę, tą patį pakartosite su kitu paketu).
   1. Išskleidžiame DEB failą: ar x paketas.deb
   2. Sukuriame TMP aplanką ir nukeliaujame į jį: mkdir TMP && cd TMP
   3. Išskleidžiame į TMP aplanką control.tar.gz failą (išskleistą iš DEB failo): tar xvzf ../control.tar.gz
   4. Pakeičiame libcupsys2 priklausomybę į libcupsys: sed -i s/libcupsys2/libcups2/g control
   5. Pašaliname senąjį control.tar.gz failą: rm -f ../control.tar.gz
   6. Sukuriame naują control.tar.gz failą su pakeista priklausomybe: tar cvzf ../control.tar.gz *
   7. Grįžtame atgal ir pašaliname TMP aplanką: cd .. && rm -rf TMP
   8. DEB paketo control.tar.gz pakeičiame mūsų naujuoju control.tar.gz: ar r paketas.deb control.tar.gz
   9. Išvalome laikinus failus: rm -f control.tar.gz debian-binary data.tar.gz
   10. Pakartojame tuos pačius veiksmus su kitu paketu!
7. Įdiegiame naujuosius DEB failus (ši komanda įdiegs visus tame aplanke rastus DEB failus, tad geriau tame aplanke nelaikykite kitokių DEB failų ): sudo dpkg -i *.deb
   

Skenavimas

Įdiegus Canon skenavimo funkcijos tvarkykles paaiškėjo, kad skenavimas veikia be problemų (nereikėjo daryti jokių modifikavimų).

Išvada

Dar viena priežastis atsisakyti Microsoft Windows operacinės sistemos.

Nesupraskite manęs klaidingai: aš neteigiu, kad Windows bloga sistema; aš teigiu, kad Windows netenkina daugelio mano naudojimosi kompiuteriu poreikių (naudojantis Linux aš daug labiau tobulėju, negu „sėdėdamas“ su sistema, kurioje krūvos saugumo skylių, kurioje ne viską galima modifikuoti pagal savo poreikius, kurioje kitokia failų teisių sistema (daug prastesnė), kurioje naujausia failų sistema yra NTFS (o varge, kokia ji lėta ir „lieva“ lyginant su EXT ir kitomis failų sistemomis)).

Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas klausimas: ar taisyklinga lietuvių kalboje vartoti žodį failas?

Aš jau senokai įpratau visur naudoti žodį byla, tačiau nuolat visur pastebiu žodį failas. Visada maniau, kad šis žodis atsirado iš angliško žodžio file, kuris tariamas kaip [fail], ir dėl to lietuviams jis toks prigijo (pridėjus galūnę -as).

Net, kai pasižiūriu įvairiuose žodynuose, visur matau vertimą failas, o ne byla, rinkmena, dokumentas.

Taigi, patarkite man, kurį žodį naudoti. Ar tikrai pakankamai taisyklinga naudoti visur žodį failas ir t.t.?

Padiskutuokime šiuo klausimu

Išvada

Nuo šiol naudosiu žodžius failas (byla), aplankas (katalogas, direktorija), skiriamoji geba (rezoliucija) ir t.t.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija http://vlkk.lt kartais pateikia keistus ir visiškai netinkamus vertimus (tie vertimai ne visada atspindi to dalyko savybes).

Sveiki!

Pagaliau baigiau rašyti apie GRUB2, jo įdiegimą ir keletą galimų nustatymų. Manau, kad ši informacija gali pasirodyti naudinga tiems, kurie nemėgsta skaityti informacijos, pateiktos anglų kalba.

http://wiki.infosoft.lt/pages/GRUB

Jei pastebėjote klaidų – būtinai praneškite man.

Kažkuris iš svetainės lankytojų iškėlė klausimą „Ar geri yra Linux?“. Čia turima omenyje „Ar Linux yra gera operacinė sistema?“ (atsakymo ieškantis žmogus ne itin kreipė dėmesį į žodžių tvarką ). Galvojau atsakymą įdėti į D.U.K., tačiau pamačiau, kad reikia daug ko prirašyti, tad geriau viską surašyti į naują „straipsnį“.

Viską apžvelgsiu iš neutralios Linux OS, kaip alternatyvos, pusės, t.y., „nekišiu“ jums savo asmeninės nuomonės, o tiesiog  aprašysiu viską atsižvelgdamas į Linux galimybes. Dėl to, turbūt, sulauksiu daug kritikos ir ginčų iš abiejų pusių (Windows OS ir Linux OS naudotojų). Atsiprašau dėl to, tiesiog visiems neįmanoma įtikti tuo pat metu.

P.S. Nesu dirbęs su MAC sistemomis (tik keletą kartų matęs), tad jų čia neaptarinėsiu.

Kad būtų paprasčiau, viską suskirsčiau į kategorijas. Taip jūs galėsite pasirinkti ką skaityti, o ką – ne.

Suderinamumas

Deja, tenka pripažinti, kad Linux ne visuose kompiuteriuose veikia gerai. Esu susidaręs nuomonę, kad jei pvz., garso plokštė blogai veikia su Windows sistemomis, tai kaltas plokštės gamintojas, o jeigu plokštė neveikia su Linux sistema – kalti Linux.

Na, bent mano atveju yra atvirkščiai. Namų kompiuteryje Windows neveikia, BIOS dryžuotas (matyt, padegusi motininė arba vaizdo plokštė), o su Linux Mint jokių bėdų – žiūrime filmus ir t.t. Be to, Ubuntu 9.10 (taip pat Linux Mint 8 ) vos įdiegus leidžia išnaudoti 5.1 sistemos garso plokštės galimybes. Taigi, čia jums spręsti ką rinktis.

Dauguma pastebėjo, kad seni spausdintuvai ir t.t. neveikia su naujausiomis Windows versijomis, nes niekas nebekuria jiems tvarkyklių (kitaip tariant – draiverių), tačiau Linux sistemose šie įrenginiai puikiai veikia.

Išvada

Jeigu nežinote ar jūsų kompiuteris veiktų su Linux sistema, tiesiog pasileiskite naujausią Ubuntu ar Linux Mint sistemą iš CD disko ir išbandykite. Jeigu sistema gerai užsikraus, vadinasi, viskas turėtų veikti.

Išvaizda

Mėgstate „tiuninguoti“ savo naudojamą operacinę sistemą? Dauguma puikiai žino, kad Windows sistemose tam reikia papildomų programų, po to kai kas ima veikti netaip, kaip turėtų ir t.t. Na, Linux sistemos čia žymiai pranašesnės. Išvaizdos keitimui nereikia jokių programų (galite naudoti, jei kitaip nemokate ), nes tiesiog reikia nukopijuoti parsisiųstus failus į tam tikrus aplankus ir tada užsidėti „pagražinimus“.

Išvada

Tiek Windows, tiek Linux sistemos turi daug išvaizdos keitimo galimybių, tačiau Linux šioje srityje pirmauja vienu žingsniu: turi nemažą grafinių aplinkų pasirinkimą. Tai daro kiekvieną Linux sistemą praktiškai unikalia.

Multimedia

Šioje srityje išsilaiko pusiausvyra. Nė karto nekilo problemų su Linux, žiūrint filmus ir t.t. Tiesą sakant, HD Video (aukštos raiškos video), Linux mano kompiuteryje daug geriau rodo (kai kuriems – atvirkščiai).

Linux neturi tokių grafikos programų kaip Photoshop (kai kurie sugeba jį pasileisti WINE arba Virtualbox pagalba), tačiau turi daug nemokamų programų, kurių pakanka daugumai žmonių: Blender, Dia Diagram Editor, GIMP, GNU Paint, Karbon14, KolourPaint, Krita, pencil, rgbPaint, Skencil, Xara Extreme, XPaint, …

Vaizdo redagavimo programos: Avidemux, KINO, …

Muzikos redagavimo programos: Audacity, …

Media grotuvai: VLC, Totem, Banshee, Rhythmbox, Exaile, Audacious, Amarok, …

Išvada

Taigi, jeigu jums nereikia dirbti su specifinėmis grafikos ar kt. programomis, jums gali pakakti ir Linux sistemos.

Programos

Programų pasirinkimas gausus tiek Windows, tiek Linux sistemose. Žinoma, Windows sistemoms sukurta milijonai programų, tačiau dauguma jų atlieka tas pačias funkcijas, tad kokia iš to nauda? Betkokiu atveju mes naudojame pačias populiariausias, o kitų net nežinome. Paprastai, dauguma Windows programų yra mokamos, o ne kiekvienas galime sau leisti išleisti krūvą pinigų dėl keleto kartų pasinaudojimo programa. Žinoma, lietuviai sugeba viską „nulaužti“, tačiau patikėkite – tai atima daug laiko. Asmeniškai aš geriau įsidiegiu nemokamą programą, praleidžiu šiek tiek daugiau laiko prie jos, negu mokamų programų atveju, tačiau bent nereikia ieškoti „laužymo“ įrankių ir netyčia įsigyti virusuotų failų.

Išvada

O jūs nemanote, kad geras naudotojas + paprasta nemokama programa = neišmanantis naudotojas + daugiau funkcijų turinti, bet „laužyta“ programa? Akivaizdu tik viena: Windows sistemose negalima paleisti Linux programų, o Linux sistemose galima paleisti nemažai Windows programų.

Šriftai

Na, tik nedaugeliui tai aktualu, tačiau atsakymas paprastas: Windows šriftai veikia Linux sistemose, tad dėl to tikrai nekyla jokių problemų.

Žaidimai

Žaidimai Linux sistemose vis dar neprilygsta Windows OS žaidimams (na, kai kurie žaidimai jau senokai Windows „lygio“). Iš tiesų, Linux tobulėja ir šioje srityje, tačiau jiems svarbiausia ne tai – svarbiausia darbai, kuriuos galima atlikti kompiuteriu, o ne žaidimai. Žinoma, Linux turi pakankamai žaidimų, tačiau dauguma jų loginiai ir skirti vaikų ugdymui. O dabar Windows OS vartotojai: „O jūs kada nors pirkote originalų žaidimo diską?“. Įtariu, kad 95 % pasakytų tiesiog „ne“.

Išvada

Taigi išvada elementari, jeigu jūs naudojate Windows OS tik dėl žaidimų – įsigykite Sony Play Station, Xbox ar kt. žaidimų kompiuterius. Manau, daug maloniau grįžus „išsidrėbti“ ant sofos ar fotelio ir sulošti su kompanija kokį nors žaidimą, negu žaisti pajungus kompiuterį ir neturėti malonumo, nes įjungta antivirusinė ir t.t., kurie stabdo kompiuterio darbą.

Žodynai

Išskyriau atskirai šią kategoriją, nes tai itin aktualu mokiniams ir studentams. Windows sistemose žodynų apstu, tačiau kokia situacija Linux sistemose?

Įmanoma įdiegti Angloną, tačiau tai užtrunka šiek tiek laiko (priklausomai nuo patyrimo ir naudojamų instrukcijų). Asmeniškai naudoju OpenDict žodyną, kuriam taip pat yra pritaikyta Anglono žodžių duomenų bazė (P.S. tai nelegalu ).

Išvada

Jeigu nebijote sugaišti keletos valandų prie žodyno diegimo ir nustatymų, tai jums Linux gali būti puiki alternatyva, pakeičianti Windows OS.

Teiginys: visos Linux sistemos labai sudėtingos ir sunkiai perprantamos.

Baikite juokus! Tokie dalykai buvo prieš 20 metų, o ne dabar. Žinoma, yra nemažai distribucijų, kur būtina daug visko žinoti, tačiau, paprastai, jos skirtos patyrusiems. Yra visokių Linux sistemų, skirtų įvairiems žmonėms. Tikrai yra nemažai sistemų, kur diegimas ir naudojimasis sistema yra tiek pat lengvas ar net lengvesnis negu  Windows sistemos.

Kai kurie teigia, kad naudojantis Linux privaloma mokėti naudotis komandine eilute. Tai dar vienas „malkų skaldymas iš degtuko“. Yra nemažai distribucijų, kur praktiškai neįmanoma išsiversti be komandinės eilutės. Tarp kita ko, jei išmokstate dirbti su ja, tai nemažai operacijų galima atlikti greičiau, negu naudojantis programomis. Niekas jums neliepia diegtis tokių distribucijų. Jeigu jums reikia itin paprastos sistemos, kurioje viską būtų galima atlikti be komandų – naudokite Ubuntu Linux, Linux Mint, OpenSUSE ir t.t.

Išvada

Kiekvienas turi teisę naudotis tuo, kas jam labiau patinka. Rinkdamiesi sistemą naudojimui, nebijokite bandyti įvairius variantus. Taip pat prisiminkite, kad draugų nuomonė nebūtinai turi sutapti su jūsų nuomone!

Taigi, jei kyla kokių klausimų Linux tematika, Linux bendruomenė jums būtinai padės (padeda ir Windows naudotojams, bet kartais mėgsta iš jų šiek tiek pasišaipyti ).

Keletas gražių frazių:

„Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. ‚Neįkyrėkite su savo politika,‘ atsako nenorintys mokytis.“ — Richard Stallman.

“Bandyti išmokti hakinti naudojant Microsoft Windows ar bet kurią kitą uždarojo kodo sistemą yra beveik tas pats, kas bandyti išmokti šokti sugipsuotam.” – Eric S. Raymond.

Sveiki! Neseniai baigiau straipsnį apie disko dalijimą, skirtą „žaliems“.

Viską stengiausi pateikti kuo paprasčiau ir suprantamiau, tad kai kas jums gali pasirodyti juokingai elementaru.

http://wiki.infosoft.lt/pages/Disko_dalijimas